Apie muziejų
Straipsnių sąrašas
Bitininkystės muziejus yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajono savivaldybėje, Stripeikių kaime. Praslinkęs paskutinis ledynmetis čia paliko unikalų atspaudą – nepaprastai raižytą reljefą. Kalnai, kalneliai gausiai pabarstyti akmenimis, žemumose telkšantys ežerai, griovomis srūvantys upeliai, visa tai ledynų dovanos šiam kraštui. Regis davė ir dar drėbtelėjo, bet pamiršo motulė gamta derlingos žemės nors lopinėlį pridėti. Aplinkui vien smėliai ir žvyras, retas kuris čia galėjo pramisti iš žemdirbystės. Todėl daugelis čionykščių vertėsi medžiokle, žvejyba, įvairiais amatais, na ir žinoma bitininkyste.
Stripeikiai seniausias Aukštaitijos nacionalinio parko kaimas. Pirmąsyk paminėti Livonijos kronikose 1357 metais, nors šalia dunksantis pilkapynas skaičiuoja jau antrą tūkstantį metų. Kad bitininkystė buvo vienas iš svarbių pragyvenimo šaltinių, rodo tai, jog duoklę Vilniaus vyskupui priklausančiam Labanoro dvarui kaimas mokėjo medumi ir vašku. Jau tuomet Stripeikiai garsėjo bitininkyste. Senovinės bitininkystės muziejus pradėtas kurti 1978 metais, Tauragnos upelio pakrantėje, buvusioje sodyboje. Muziejaus sumanytojas, įkūrėjas ir ilgametis vadovas Bronius Kazlas. Jo pastangos ir atkaklumas lėmė, jog sumanymas buvo įgyvendintas. Restauruoti buvę pastatai, juose įkurdinta gausi ekspozicija. Pastatyta dešimtys ąžuolinių skulptūrų, kuriose atgimė senosios bitininkystės vaizdai. Lankytojams muziejus duris atvėrė 1984 metais. Neužilgo jis tapo lankomiausiu Aukštaitijos nacionalinio parko objektu.
Vykdant žemės nuosavybės grąžinimą, grąžinamoje žemėje buvę eksponatai buvo perkelti į dabartinę teritoriją, todėl muziejaus loginė struktūra, kuria remtasi įrengimo metu, buvo suardyta. Ekspozicija tapo nepatogi apžiūrai, vietomis netgi klaidinanti. Laikui bėgant dalis po atviru dangumi išdėstytų eksponatų iro, ilgainiui tapo netinkami eksponavimui. Taip atsirado būtinybė rekonstruoti muziejų, netinkamus eksponavimui objektus pakeisti naujais, atnaujinti pastatų vidaus ekspozicijas, pateikti jas šiuolaikiškiau, patraukliau, o kartu ir įtraukti lankytojus į pažinimo procesą. Tradicinę aukštaitišką sodybą įprastai sudaro 5 pagrindiniai pastatai: pirkia, svirnas, ūkinis pastatas, kluonas ir pirtis. Bitininkystės muziejaus įkūrimo metu buvo išlikę keturi autentiški seni pastatai – pirkia, svirnas, ūkinis pastatas ir pirtis.
Visi pastatai buvo būdingo Aukštaitijos kraštui architektūros stiliaus, vieno aukšto su pastoge, su akmenų mūro pamatais, medinių rąstų sienomis, stogai – šlaitiniai, nendriniai. Tačiau senieji muziejaus pastatai atgyveno savo amžių, jiems šie dešimtmečiai buvo paskutiniai. Vykdant muziejaus rekonstrukcijos projektą, buvo siekiama rekonstruoti senus pastatus, maksimaliai išsaugant jų autentiškumą, nekeičiant pastatų rekonstrukcijos. Deja, daugelio senų pastatų nepavyko išsaugoti. Ne tik bitininkystės muziejaus trobos, bet ir jas supusios skulptūros, jau buvo taip sutrešusios, kad restauratoriai nebepajėgė jų atkurti. Todėl senąjį palikimą teko naikinti, daugelis pastatų buvo perstatyti iš naujo Jų vietoje, 2013 -2014 metais pasinaudojus ES finansine parama, išaugo nauji, autentiški pastatai, sutvarkyta aplinka. Įsisavinus ES projekto lėšas, muziejus savo gyvavimo istoriją pratęsė šimtams metų.
Darbai buvo atliekami Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V01-001.
Įgyvendinus pirmąjį projekto etapą buvo atstatyti visi senieji muziejaus statiniai ir dar 4 pastatyti nauji (kluonas, avilių stoginė ir dvi pavėsinės). Sutvarkyta aplinkos infrastruktūra ir pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Net penki pastatai su ekspozija kviečia pažinti bites bei jų gyvenamąsias erdves, sužinoti daugiau apie bitininkavimą ir jo raidą, bičių produktus, medinguosius augalus... Ir dar daug ką. Siekiant išlaikyti muziejaus populiarumą, rekonstruoti pastatai pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms - įvairiems švietėjiškiems, edukaciniams renginiams.