Ekspozicijos

Ūkinis pastatas „Jonažolė"

Ūkinis pastatas „Jonažolė“ šioje ekspozicijoje jūsų laukia bitininkavimo reikmenų prista [ ... ]

Svirnas "Bandrenis"

Svirnas „Bandrenis“ – bitininkystės muziejaus svečio erdvė. Tai keičiamų parodų vieta.

Sv [ ... ]

Pirkia „Muilinė guboja“

Pirkia „Muilinė guboja“

Pagrindinė šios ekspozicijos tema - bitininkystės istorija. Šioje ek [ ... ]

Lauko ekspozicija

Lauko ekspozicija
Lauko ekspozicija padalinta zonomis, kurių kiekviena suprojektuota taip, kad  ats [ ... ]

Kluonas "Raudonėlis" edukacinių programų erdvė....

Kluonas "Raudonėlis"

Šis pastatas skirtas įvairiems renginiams ir edukacinių programų įgyvendin [ ... ]

Austėjos klėtelė „Šlamutis"

Austėjos klėtelė „Šlamutis“

Šios ekspozicijos pagrindinė tema - medingieji augalai ir biči [ ... ]

Apie muziejų

Bitininkystės muziejus yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajono savivaldybėje, Stripeikių kaime. Praslinkęs paskutinis ledynmetis čia paliko unikalų atspaudą – nepaprastai raižytą reljefą. Kalnai, kalneliai gausiai pabarstyti akmenimis, žemumose telkšantys ežerai, griovomis srūvantys upeliai, visa tai ledynų dovanos šiam kraštui. Regis davė ir dar drėbtelėjo, bet pamiršo motulė gamta derlingos žemės nors lopinėlį pridėti. Aplinkui vien smėliai ir žvyras, retas kuris čia galėjo pramisti iš žemdirbystės. Todėl daugelis čionykščių vertėsi medžiokle, žvejyba, įvairiais amatais, na ir žinoma bitininkyste.

Stripeikiai seniausias Aukštaitijos nacionalinio parko kaimas. Pirmąsyk paminėti Livonijos kronikose 1357 metais, nors šalia dunksantis pilkapynas skaičiuoja jau antrą tūkstantį metų. Kad bitininkystė buvo vienas iš svarbių pragyvenimo šaltinių, rodo tai, jog duoklę Vilniaus vyskupui priklausančiam Labanoro dvarui kaimas mokėjo medumi ir vašku. Jau tuomet Stripeikiai garsėjo bitininkyste. Senovinės bitininkystės muziejus pradėtas kurti 1978 metais, Tauragnos upelio pakrantėje, buvusioje sodyboje. Muziejaus sumanytojas, įkūrėjas ir ilgametis vadovas Bronius Kazlas. Jo pastangos ir atkaklumas lėmė, jog sumanymas buvo įgyvendintas. Restauruoti buvę pastatai, juose įkurdinta gausi ekspozicija. Pastatyta dešimtys ąžuolinių skulptūrų, kuriose atgimė senosios bitininkystės vaizdai. Lankytojams muziejus duris atvėrė 1984 metais. Neužilgo jis tapo lankomiausiu Aukštaitijos nacionalinio parko objektu.
Vykdant žemės nuosavybės grąžinimą, grąžinamoje žemėje buvę eksponatai buvo perkelti į dabartinę teritoriją, todėl muziejaus loginė struktūra, kuria remtasi įrengimo metu, buvo suardyta. Ekspozicija tapo nepatogi apžiūrai, vietomis netgi klaidinanti. Laikui bėgant dalis po atviru dangumi išdėstytų eksponatų iro, ilgainiui tapo netinkami eksponavimui. Taip atsirado būtinybė rekonstruoti muziejų, netinkamus eksponavimui objektus pakeisti naujais, atnaujinti pastatų vidaus ekspozicijas, pateikti jas šiuolaikiškiau, patraukliau, o kartu ir įtraukti lankytojus į pažinimo procesą. Tradicinę aukštaitišką sodybą įprastai sudaro 5 pagrindiniai pastatai: pirkia, svirnas, ūkinis pastatas, kluonas ir pirtis. Bitininkystės muziejaus įkūrimo metu buvo išlikę keturi autentiški seni pastatai – pirkia, svirnas, ūkinis pastatas ir pirtis.
Visi pastatai buvo būdingo Aukštaitijos kraštui architektūros stiliaus, vieno aukšto su pastoge, su akmenų mūro pamatais, medinių rąstų sienomis, stogai – šlaitiniai, nendriniai. Tačiau senieji muziejaus pastatai atgyveno savo amžių, jiems šie dešimtmečiai buvo paskutiniai. Vykdant muziejaus rekonstrukcijos projektą, buvo siekiama rekonstruoti senus pastatus, maksimaliai išsaugant jų autentiškumą, nekeičiant pastatų rekonstrukcijos. Deja, daugelio senų pastatų nepavyko išsaugoti. Ne tik bitininkystės muziejaus trobos, bet ir jas supusios skulptūros, jau buvo taip sutrešusios, kad restauratoriai nebepajėgė jų atkurti. Todėl senąjį palikimą teko naikinti, daugelis pastatų buvo perstatyti iš naujo Jų vietoje, 2013 -2014 metais pasinaudojus ES finansine parama, išaugo nauji, autentiški pastatai, sutvarkyta aplinka. Įsisavinus ES projekto lėšas, muziejus savo gyvavimo istoriją pratęsė šimtams metų.
Darbai buvo atliekami Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V01-001.
Įgyvendinus pirmąjį projekto etapą buvo atstatyti visi senieji muziejaus statiniai ir dar 4 pastatyti nauji (kluonas, avilių stoginė ir dvi pavėsinės ) .Sutvarkyta aplinkos infrastruktūra ir pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Nors muziejaus rekonstrukcijos darbai dar nepabaigti (laukia antras etapas–vidaus interaktyvios ekspozicijos sukūrimas ir įgyvendinimas), bet muziejus lankytojus priima. Svečiams siūloma apžiūrėti pirkioje ir tvarte įkurdintą senąją ekspoziciją susijusią su bitininkavimu ir bitininkystės raida.
Siekiant išlaikyti muziejaus populiarumą, rekonstruoti pastatai pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms - įvairiems švietėjiškiems, edukaciniams renginiams.
 Per metus muziejų aplanko daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų. Pažintinio turizmo, švietimo požiūriu šis nacionalinio parko objektas atlieka labai svarbų vaidmenį – čia lankytojai supažindinami su bitininkyste, jos raida Lietuvoje, jos savitumais, su bičių gyvenimu, jų vieta ekosistemoje, bičių ekologija. Muziejus labai svarbus propaguojant bitininkystę, kaip tradicinį amatą, ekologinės bitininkystės principus. Čia kasmet rugpjūčio 15 d. vyksta medkopio pabaigos šventė, į kurią susirenka 5 – 10 tūkst. žmonių.