Ūkinis pastatas „Jonažolė“ šioje ekspozicijoje jūsų laukia bitininkavimo reikmenų pristatymas. Tvarte eksponuojami įvairių laikmečių medsukiai, dūminės arba rūkliai.

I stende sukaupti vaško spaudimo bei korių apdirbimo prietaisai; II, III stende – bitininko – staliaus instrumentai: obliai, grąžtai, bačkų dugnų dėjimo prietaisas; IV, V, VI, VII stenduose – medaus laikymo bei kitos paskirties senovės lietuvių indai; VIII stende – svorio matavimo prietaisai.
Medsukiai atkeliavo iš Vakarų bitininkystės materialinės kultūros. Įsigyti fabrikinės gamybos medsukį dažnam bitnininkui buvo per brangu, todėl bitininkai medsukius gaminosi patys. Taip pat buvo naudojami ir senieji medaus atskirimo nuo korių būdai: paprasčiausias, pigiausias ir lengviausias iš jų – „valgymas su koriais“, greičiausiai dėl šios priežastys ir mūsų laikų bitininkai pagerbdami svečią, ypač medkopio metu, vaišina ne grynų medumi, o medumi su koriais.
Medsukis – mašina medui iš atidengtų korių išsukti. Veikia išcentriniu principu, jame telpa 2-4 ir daugiau korių.
Visų medsukių veikimo principas vienodas – koriai sukami aplink ašį, veikiamas išcentrinės jėgos medus trykšta ant bako sienelės. Žinomi keli medsukių tipai ir keletas tų tipų variantų, tai medsukiai su ranka sukama ašimi, su ašimi sukama tarpinėmis ne mechaninėmis priemonėmis ir su mechaninėmis priemonėmis – pavaromis, kad sukant mažiau pavargtų ranka, sukimo spindulys buvo didinamas, ašis nuo bako atitolinama – tai yra ilginamos metalinės ąsos. Greičiausiai dėl to, ąsos buvo pradėtos tvirtinti siaurame bako šone, kad bakas nenukristų ašis žemiau apatinės ąsos buvo storesnė, dažniausiai užkalama geležinę movą. Tarp korio ir bako sienelės susidaręs tarpas palengvina medaus ištekėjimą į ertmę bako dugne. 
Daugiau apie medaus sukimo įmantrybes ir kitus bitininko įrankius sužinosite apsilankę muziejaus ekspozicijoje.