Lauko ekspozicija
Straipsnių sąrašas
Austėja — bičių deivė. Tiek miškinė-drevinė bitininkystė, tiek bičių deivė Austėja buvo žinomos jau vėlyvajame paleolite augalinio ir kitokio maisto rankiotojams bei medžiotojams. Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Austėjos kultas drauge su bitininkyste gyvavo ilgus šimtmečius.
Bubilas — medaus ir bičių dievas, kurį žmonės garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus; baigęs maldas, garsiai sušukdavo, tą indą trenkdavo į krosnį, kad subyrėtų į šukes ir prašydavo Bubilą, kad bitės gausiai spiestų.
Apie dievą Bubilą trūksta išsamesnių žinių. Lietuvių kalbos žodyne (T. 1. P. 538) sakoma, kad bobilas reiškia storulį arba prastą žmogų. Tame pačiame žodyne rašoma, kad Bubilas buvo medaus dievas, taip pat storas žmogus. Bubilo vardas galėjo kilti ir nuo bičių būbimo, sklindančio iš avilio. Buvo sakoma: „Būbia ir būbia kaip bitės avily" (Vidiškės, Ignalinos raj.), arba: „Tai kad gražiai būbia bitinėlis" (Rimšė, Ignalinos raj.). Be to, bubinu vadinamas tranas, t. y. bičių patinas.
V zona. Relaksacinė zona. Liepų kalne, laukdami lankytojų, sūpuojasi 9 hamakai, įsikūrusi vaikų žaidimų aikštelė su korio pavidalo smėlio dėžėmis, supynėmis ir pavėsinėmis. Čia galima įsikurti smagiam ir ilgam pasikieminėjimui: pažaidinti, pamaitinti muziejaus bičių sargybinę triušytę Mają, kepti kepsnius savo kepsnynėse, ragauti savo atsineštą maistą, susipažinti su senuoju skulptūrų parku. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.