Lauko ekspozicija
Lauko ekspozicija padalinta zonomis, kurių kiekviena suprojektuota taip, kad  atskleistų pagrindinė zonos tema.

I zona. Pagrindinė tema: Medžioklinė – drevinė bitininkystė.
Ekspozicijos potemės.
Drevių su bitėmis ieškojimas.
Dreviniai medžiai, drevinių medžių ženklinimas, dirbtinės drevės.
Duoklė medumi.
Drevių apsauga nuo meškų.
Apsilankę šioje ekspozicijoje, galėsite pasigrožėti skulptūromis:  Austėja su bičių spiečiumi, drevės imitacija pušyje, meška su dviem meškiukais. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.
II zona. Pagrindinė tema: Sodinė – kaladinė bitininkystė. Šioje zonoje eksponuojami statieji ir gulstieji kaladiniai aviliai. Ekspoziciją puošia skulptūros „Bitininkas su kalade ant kupros“, „Tėvas su sūnumi neša kaladę – avilį į sodybą“. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.
Istorinę vertę turi eksponuojami statieji kaladiniai aviliai, gulstieji kaladiniai aviliai. Jie sudomins ne tik bičių augintojus, medaus mėgėjus, bet ir visus besidominčius gimtojo krašto istorija ir senolių paveldu.
III zona. Pagrindinė tema: Šiuolaikinė – rėminė bitininkystė ir muziejaus aštuonių šeimų bitynas. Šioje zonoje eksponuojami šiuolaikiniai įvairiausių tipų rėminiai aviliai.  Čia įsikūręs ir avilys su stikliniu langu, ir Lietuvos prezidentui V. Adamkui padovanoti Ukrainos prezidento A. Juščenkos aviliai su bitėmis (3vnt.).
Šioje zonoje taip pat eksponuojami dirbtinai veisiamų medingųjų augalų laukeliai.
Skulptūros: močiutė su vanta, du vaikai su varpeliu, jaunamartė.
Skulptūros – aviliai: „Nosis“ (su bitėmis), Babilas. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.
IV zona. Pagrindinė tema: Su bitėmis susijusi mitologija.
Mitologija (mitai apie bičių ir medaus kilmę, bičių dievai ir dievybės Lietuvių mitologijoje – Babilas ir Austėja)
Ekspozicijoje esančios skulptūros atspindi ne tik lietuvių mitus (žmogus su arklu ir įkinkytu jaučiu), bet ir egiptiečių, indų ir kitų pasaulio kraštų. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.

Austėja — bičių deivė. Tiek miškinė-drevinė bitininkystė, tiek bičių deivė Austėja buvo žinomos jau vėlyvajame paleolite augalinio ir kitokio maisto rankiotojams bei medžiotojams. Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Austėjos kultas drauge su bitininkyste gyvavo ilgus šimtmečius.
Bubilas — medaus ir bičių dievas, kurį žmonės garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus; baigęs mal­das, garsiai sušukdavo, tą indą trenkdavo į krosnį, kad subyrėtų į šukes ir prašydavo Bubilą, kad bitės gausiai spiestų.
Apie dievą Bubilą trūksta išsamesnių žinių. Lietuvių kalbos žodyne (T. 1. P. 538) sakoma, kad bobilas reiškia storulį arba prastą žmogų. Tame pačiame žodyne rašoma, kad Bubilas buvo medaus dievas, taip pat storas žmogus. Bubilo vardas galėjo kilti ir nuo bičių būbimo, sklindančio iš avilio. Buvo sakoma: „Būbia ir būbia kaip bitės avily" (Vidiškės, Ignalinos raj.), arba: „Tai kad gražiai būbia bitinėlis" (Rimšė, Ignalinos raj.). Be to, bubinu vadinamas tranas, t. y. bičių pa­tinas.
V zona. Relaksacinė zona. Liepų kalne, laukdami lankytojų, sūpuojasi 9 hamakai, įsikūrusi vaikų žaidimų aikštelė su korio pavidalo smėlio dėžėmis, supynėmis ir pavėsinėmis. Čia galima įsikurti smagiam ir ilgam pasikieminėjimui: pažaidinti, pamaitinti muziejaus bičių sargybinę triušytę Mają, kepti kepsnius savo kepsnynėse, ragauti savo atsineštą maistą, susipažinti su senuoju skulptūrų parku. Skulptūrų autorius Teofilis Patiejūnas.