Lietuvai ir lietuviams visada rūpėjo ir save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Save Lietuva pasauliui rodo jau nuo 1937 metų, o pasaulinė paroda vyksta nuo 1851 metų. Ano meto (1937m.) paroda vyko Paryžiuje ir Lietuva save pristatinėjo, kaip modernią, inovatyvią šalį, nes parodos tema buvo "Menas ir technika moderniškame gyvenime". Prisistatinėjo demonstruodama įvairių sričių pasiekimus pvz. buvo demonstruojama žymaus baldininko J. Prapuolenio kėdė, skulptoriaus A. Aleksandravičiaus kūrinys "Darže", 85 pašto ženklai ir t.t. Net 40-tyje autentiškų nuotraukų yra užfiksuoti pirmosios parodos vaizdai. Pasirengimu pasaulinei parodai aktyviai rūpinosi P. Galaunė ir M. Avietėnaitė, bei architektai V. Landsbergis, A. Šalkauskas ir V. Švipas. Paviljono statybos konkursą laimėjo estų architektas A. Niurenbergas - kadangi pasaulinėje parodoje viename paviljone prisistatinėjo visos trys Baltijos šalys kartu. Visų paviljono statybos išlaidų du trečdalius iki 1000 kv. metrų paviljono ploto ne daugiau, kaip iki 600 frankų už kvadratinį metrą apmokėjo Paryžiaus pasaulinės parodos vyr. komisariatas.
Įdomu pasmalsauti kiek toli pažengėme?
Šiemet pasaulinė paroda EXPO 2020 vyksta Dubajuje. Paroda vyks iki kovo 31 dienos. Tai pirmas kartas istorijoje, kai pasaulinę EXPO parodą organizuoja arabiška tauta. Parodos tema "Sujunkime protus, kurkime ateitį" ir trys potemės "Tvarumas", "Mobilumas", "Galimybės". Parodoje dalyvauja 192 pasaulio valstybės. Nuo mažų šalių tokių, kaip Džibutis iki pasaulio gigantų - JAV, Prancūzija, Vokietija. Beje, vyko aštrūs ginčai ar Jungtiniai Arabų Emyratai yra tinkama šalis pasaulinei parodai rengti, nes joje, kaip žinome, yra pažeidinėjamos žmogaus teisės, pvz. atvykstantys dirbti (nekvalifikuoto darbo) į Emyratus praranda savo asmens tapatybės dokumentą (jį atima iki to laiko kol baigsis darbo įsipareigojimų sutartis, dirba nenuormuotą darbo dieną, neužtikirinamos higieninės sąlygos ir t.t.)
Lietuva parodoje prisistato pačių įrengtame/sukurtame paviljone, kurio kaina siekia 5 mln. (tuo tarpu Latvija išsinuomojo standartinį pastatą) ir kuris jau savo eksterjeru byloja apie Lietuvos išskirtinumą. Nacionalinio paviljono erdvėse Lietuva ir jos ekonominis potencialas pristatomi pabrėžiant šalies ir verslo inovatyvumą ir gebėjimą kurti globalius ateities sprendimus. Pagrindinės temos: gyvybės mokslai, biotechnologijos ir lazeriai; energetikos inovacijos, ypač saulės energetika ir vandenilio technologijos. Paviljone nuolat veika lietuviško maisto ir gėrimų restoranėlis, suvenyrų parduotuvė. Labai įdomu matyti/pajausti kokią žinutę pasauliui siunčia šalis, kaip ji supranta tvarumą, ryšį vienų su kitais. Smalsu pasilyginti ir palyginti  Vieni giriasi savo istorija pvz. Italija, kiti kalba apie globalias problemas, visos žmonijos ateitį pvz. Vokietija, vieni "pritrenkia" įspūdžiu pvz. JAE, kiti labai subtiliai/individualizuotai perteikia savo filosofiją pvz. Olandija. Bet pagrindinė žinia kurią išsivežiau iš parodos - pasaulis trokšta autentiškumo, mes įdomūs pasauliui savo savita kultūra. Ir visai nesvarbu su kuo tu vaškinę žvakę bevyniotum ar tai būtų Omano turtuolis (kuris nieko nežinojo apie Lietuvą), ar netyčia užklydęs romantikas indas, ar Prancūzijos diplomatinio korpuso atstovas, ar Dubajaus Instagram žvaigždė - visi sušyla ir pradeda domėtis šalimi, kurioje nepaprastai skaniai kvepia vaškinės žvakės. Reikia tiek nedaug - tikrumo, natūralumo ir galimybės pačiam prisiliesti prie savitos kultūros per edukaciją. Drąsa būti savimi, net ir pasaulinėje parodoje atveria duris į žmonių širdis. Parodoje, Lietuvos paviljone vyksta įvairūs kultūriniai projektai. Tokio projekto metu buvo pristatomos ir Lietuvos saugomos teritorijos, tame tarpe ir Aukštaitijos nacionalinio parko vertybės, bei Bitininkystės muziejus. Lietuvos saugomos teritorijos buvo pristatomos rodant unikalius gamtos vaizdus ir gyvai vedant edukacijas. Mes pristatinėjome bitininkystės temą per tikro vaško žvakių sukimą - visi norintys galėjo susisukti vaško žvakę patys ir ją pasiimti. Mielus svetelius paženklinę bitės antspaudu, įdavę bukletą apie muziejų, išleisdavome į pasaulį su kvapnia žinia apie Lietuvą. Visų dalyvaujančių edukacijoje refleksija buvo viena, kad tai pats geriausias paviljonas, nes patys gali pasigaminti ir parsinešti gaminį, kaip prisiminimą į namus. Tikro vaško žvakė pasitarnavo, kaip Lietuvos ambasadorius pasauliui.
Nuotraukos iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejus archyvo, bei ANP parko specialistės Rimutės Rutkauskaitės ir Lithuania EXPO 2020 darbuotojos Orintos.